Apie veiklą
Tvarkaraštis
Mokytojai
Viktorija Petrokaitė
Šokti ir mokyti nuo pat mažens svajojusi Viktorija, baigdama tiek pradinę, tiek vidurinę mokyklą, ant savo norų lapelių rašė tą patį: „Užaugusi būsiu šokio mokytoja.“ Atrodytų, klasikinė istorija. Bet šįkart svajonė neliko ant popieriaus lapelio – Viktorija užaugo ir ją įgyvendino. Tik, panašu, tuo vienu sakiniu istorija nesibaigia. „Būsiu šokio mokytoja“ realybėje reiškia ne tik šokti ir mokyti kitus šokti. Tai reiškia nuolat mokytis pačiai, ieškoti naujų būdų, prisitaikyti, improvizuoti, kartais būti choreografe, psichologe, motyvatore ir, žinoma, žmogumi, kuris jau iš mokinio veido išskaito, kada atėjo laikas „pasideginimo“ pertraukėlei. Šokio mokytoja Viktorija klube dirba jau devintus metus – nuo pirmųjų savo, kaip pedagogės, žingsnių iki šiandien. Per tą laiką čia užaugo ne viena mokinių karta, o pati Viktorija sukaupė patirties dirbdama su skirtingo amžiaus ir skirtingų poreikių šokėjais. Todėl Viktorija nemėgsta vieno universalaus recepto. Jai neįdomu visus sutalpinti į vieną choreografinį rėmą. Daug įdomiau padėti jaunam žmogui suprasti, kad jis gali daugiau, nei pats galvoja. Tiek scenoje, tiek gyvenime. Jos pamokose vietos yra ir disciplinai, ir juokui, ir klaidoms, ir tam momentui, kai kūnas juda viena kryptimi, o galva vis dar bando suprasti matematikos pamokoje spręstą uždavinį. Nes Viktorijai šokis – ne apie tobulą žingsnį. Jis apie laisvę, pasitikėjimą savimi, gebėjimą prisitaikyti ir nebijoti pabandyti dar kartą. O pati Viktorija? Ji, panašu, vis dar auga kartu su savo mokiniais. Tik dabar jos norų lapelyje turbūt jau nebeužtenka vieno sakinio.